2007 m. spalio 26 d., penktadienis

Krymas dviračiais ( Crimea 2007 )



Jau prabėgo beveik 2 mėnesiai kai mes grįžom iš Krymo pusiasalio Ukrainos pietuose. Idėja aplankyti Krymą mūsų galvose sukosi jau gerus du metus, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių ją įgyvendinti pavyko tik šią vasarą. Detalaus kelionės plano statymas buvo pradėtas likus maždaug mėnesiui iki išvykimo. Planuojant kelionę mums labai pravertė EKOturizmas.info wiki platforma. Galutinį plano variantą galite matyti http://ekoturizmas.wikidot.com/krymas-20070818-0902 puslapyje. Aišku planas kelionės metu buvo nežymiai koreguotas, bet pagrindas liko.
Traukinyje
Taigi 20070817 23:53 traukiniu Ryga-Simferopolis iš Vilniaus pajudame Ukrainos link. Traukinys iš Rygos tačiau Vilniuje prikabinami lietuviški vagonai, kuriuos aptarnauja lietuviai palydovai. Keturvietė kupe atiteko mums trims, nes matyt nelabai daug norinčių važiuot buvo...Kaikuriose kupe važiavo netgi po viena žmogų...Traukinys važiuoja per Baltarusijos respubliką todėl už geros valandos jau būnam Lietuvos - Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pasieniečiai tik paklausia ar visi lietuviai ir sulaukę teigiamo atsakymo praeina. Už 20 min jau būnam prie Baltarusijos muitinės, pasienietis suštampuoja tranzitines vizas, pasiima imigracines korteles, kurias prieš tai užpildėm, ir palinkėjęs geros kelionės nueina. Ateina muitininkas, paklausia ką vežam, dviračiai nauji ar naudoti ir nueina. Pasienio procedūra greita ir neskausminga, užtrunka ~40 min. Dar truputį pavakarojam ir einam miegot. Per naktį pravažiuojam Baltarusiją, ryte vėl neskausmingos pasienio procedūros ir įvažiuojam į Ukrainą. Visą dieną per langą stebim begančius vaizdus, vaizdai niūroki ir monotoniški...Kukurūzų laukas, saulėgražų laukas, bulvių laukas, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių...Beja dar labai mėgsta ukrainiečiai moliūgus augint, ten visur jų pilna...pilnas sodelis, pilnas darželis, net ant stogų kaip vijokliai užmesti ir geležinkelio pašonės apsėtos...:) Gana dažnai traukinys stoja stotelėse, kiekvienoj stotelėj vyksta intensyvi prekyba, kas melioną, kas arbūzą, kas kriaušių kibirą, kas karbonadus su garnyrais, kas alų, vandenį ar dar kokį velnią pardavinėja. Būna kad traukinys stovi 20 ir daugiau minučių tai mes toliau nuo stoties nueinam, ten pigiau viskas...Dar viena naktis traukiny ir ryte išlipam Džankoj stotyje. Čia iškarto apspinta visokių paslaugų siūlytojai, kas taksi, kas bagažą pavežt iš perono. Visų greitai atsikratom tik vienas su kortom įkyrus tai sulošt siūlo tai dar kokius makaronus kabina, ir tik laukia kad išsitrauktum piniginę...praminėm jį Būrėju:) Labai jau mes nejudrūs su tiek bagažo buvom todėl nesaugiai jautėmės. Nusiperkam bilietus į Kerčį traukiniu Maskva - Kerčis. Už vietą kupe žmogui 44 grv.(~22 Lt). Spaudos kioske prisiperkam žemėlapių, nes Lietuvoj nepavyko gaut, ir laukiam traukinio. Įlipę į traukinį nusprendžiam dviračius susirinkti kupe, kad išlipę Kerčyje iškarto galėtum važiuot, išvengt visokių būrėjų ir sutaupyt laiko. Kaip tarėm taip ir padarėm.
Žygis
2007/08/19 Išlipam Kerčyje pasiruošę sprukt. Tačiau Kerčis pasirodo žymiai ramesnis miestelis, visiškai niekas prie mūsų nesikabina. Diena eina į pabaigą todėl minam už miesto ieškot purvo vulkanų ir vietos nakvynei. Vulkanų nerandam, spjaunam ir pavažiavę atokiau nuo kelio kuriamės nakvynei. Pirmą naktį miegam kaip zuikiai (stačiom ausim), kiekvienas krebžtelėjimas kelia nerimą. Vakare buvo toks ramus oras, atrodė kad uždusim nuo tvankumo, o naktį pakilo vėjas, plazdeno tentą, kuriuo buvo uždengti dviračiai, ir vis pažadindavo. Dviračius uždengdavom kai nakvodavom arčiau kelio kad atšvaitai nespindėtų jei kas pašviestų. /14,78 km
2007/08/20
Ryte saulė žadina apie 7 val., vyniojamės daiktus, pusryčiaujam ir traukiam atgal į Kerčį. Kerčyje išsikeičiam valiutą, apsiperkam maisto. Mojuojam y webkamerą namiškiams. Išsiunčiam atvirlaiškius. Aplankom Mitridado kalną ir minam iš miesto link Kazantipo kyšulio. Pakelėj nusiperkam ir sudorojam arbūzą, žievelės labai patiko šale besiganančiai karvei. Vėliau maudomės šiltoj Azovo jūroj. Tokiam šiltam vandeny dar niekad neteko maudytis jokiam Lietuvos vandens telkinyje. Azovo jūros krantas nuklotas kriauklytemis, nors vietiniai vadina tai smėlėtais krantais. Išsimaudę bandom toliau važiuot netoli jūros einančiu žvyrkeliu, tačiau jo kokybė tokia prasta kad kartais tenka net nulipus nuo dviračio jį stumtis. Gerai kad ta prasta kokybė greitai baigiasi ir prasideda šviežiai išvažinėtas, gerai supluktas gruntinis keliukas. Vakarop pasiekiam Ščiolkino miestą. Miestas niurokas, nors gražioj vietoj. Netoli miesto riogso nebaigtos statyti atominės elektrinės liekanos. Pakelėse prisėdę gyvenamos vietos siūlytojų. Kolkas dar jaučiamės svetimi ir nedrąsūs, o už miesto važiuoti ieškoti kur įsikurti nėra nei laiko nei jėgų todėl nusprendžiam nuomotis butą. Sumokam 15$ už 1 kambario butą nakčiai. Paliekam dviračius, nueinam į kavinę pavakarieniaut. Apsiperkam parduotuvėj. Grįžę išsiprausiam duše ir einam miegot. Naktis nerami, po langais pjaunasi katės...:) /109,08 km
2007/08/21
Ryte atsikėlę, geriam arbatą, išsiverdam kiaušinių-sočiai papusryčiaujam. Buto savininkė pasako kur kreiptis dėl Kazantipo kyšulio draustinio lankymo ir netgi duoda jo planą. Nuvažiavę kaip liepta nusiperkam leidimus po 12 grv/žmg, kurių kaip vėliau paaiškėjo niekas netikrina. Pasivažinėjam Kazantipo takeliais, pasigrožim pirmaisiais uolėtais Azovo jūros krantais. Atsisveikinam su Azovo jūra ir traukiam link Feodosijos. Vakarop jau pasiekiam Juodosios jūros pakrantę. Paplūdimys smėlėtas kokių 20m pločio, bet kad jį pasiekt reikia nusileist nuo stataus apie 10m aukščio šlaito. Randam takelį, bet su dviračiais vistiek labai sunkiai nusileidžiam. Įsikuriam nakvynei 9,5 metro nuo jūros. Maudomės, vakarieniaujam ir einam miegot. /173,78 km
2007/08/22 Saulė ir jūros ošimas pažadina anksti. Marius iš tašės išprašo ten apsigyvenusę pelę, susikraunam daiktus , užsitarabaninam dviračius ant šlaito ir minam į Feodosiją. Feodosiją pasiekiam dar prieš pietus, bet skrandžiai jau reikalauja barščių, todėl nusprendžiam papietauti anksčiau. Randam kavinę kuri dar nedirba, bet pamatę kad mes nevietiniai mielai priima, mat paskui įkiša meniu su aukštesnėm kainom. Pavalgom, apsiperkam ir minam toliau link Koktebel miestelio. Už Feodosijos jau prasideda sudėtingesnis reljefas. Išvažiavimas iš miesto pareikalauja nemažai jėgų...pirmasis rimtesnis kalnas musų kelionėje, kaip vėliau pamatėm kad tai lyg saldainiukas. Vakarop pasiekiam Koktebelį. Ties įvažiavimu į miestą - arka skelbianti kad atvykome į Strana Konjakov. Čia veikia alkoholinių gėrimų gamykla. Firminėj parduotuvėj, atstovėję ilgą eilę, užpildom vynmaišį vietinės gamybos pilstomu vynu. Traukiam ieškot vietos nakvynei. Toli nevažiuojam, įsikuriam Kara-Dag kalnų masyvo papėdėje. Pagal žemėlapį čia draustinis, tačiau jokių draudžiančių ženklų nematom todėl rizikuojam ir įsikuriam. Puiki vieta. Netoliese ant arklių prajoja turistų grupė. Kryme popiuliaru iškylos arkliais. Jau galvojom kad inspektoriai, gerai kad mes juos matėm , o jie mūsų ne.:) Išragaujam minėtą vyną...gardus gyvatė, kad jis kur ant kelmų augtų...:) Mariaus tašę aplanko vabzdys maldininkas, matyt vietoj pelės norėjo apsigyvent. /230,94 km
2007/08/23 Ryte atsikėlę randam tuščią mano dviračio galinę padangą. Užklijuojam, sukeičiam galinę padangą su priekine. Mat galinė labiau susidėvėjus ir turbūt dėl didelio svorio dažnokai ją praduriu. Gal ir pasiteisino šis manevras, nes per visą tolimesnę kelionę teko klijuoti tik vieną kartą, o prieš sukeitimą tekdavo klijuot po kelis kartus per dieną. Šebetovkoj sutinkam dviratininkus, vienas iš Lvovo kiti trys iš Kijevo. Jie važiuoja priešinga kryptim nei mes. Išsiklausinėjam kas musų laukia priekyje, išgeriam giros, apsiperkam ir atsisveikinę minam. Neužilgo suprantam ką jis norėjo pasakyt tuo "Vapšie to ja vam tiper nizavidaju"...prasideda serpentinai. Po truputį iriamės į viršų, kas kelis vingius sustodami atsigert ir pailsėt. už kiekvieno vingio tikiesi kad jau bus viršūnė, bet privažiavęs pamatai kad dar ne. Pasiekėm pirmajį persilaužimą (pereval). Leistis serpentinais smagu, bet tai trunka žymiai trumpiau nei pakilt. Didelio greičio išvystyt negali, nes rizikuoji "neišimt" posūkio ir nulėkt nuo skardžio. Apsauginės atitvaros ten retai kur yra. Leidiesi pastoviai užspaudęs stabžius tai net ratlankis užkaista kad rankos negali išlaikyt prilietęs. Baisu kad sutruks, bet kadangi pakankamai dažnai sustoji, nes pamatai gražių vaizdų kuriuos norisi nufotkint, spėja atvėst. Paklausinėjam vietinių. pataria važiuot per Solečnaja Dalina miestelį. Ten nors ir toliau bet eismas mažesnis ir vaizdai gražesni. Prieš Sudaką maudomės jūroj. Prie kranto lentelė kad maudytis negalima, bet visi maudosi. Daug žmonių su automobiliais privaževę prie pat jūros, pasistatę pavėsines, palapines ir gyvena "dikariom". Iš toli matom Sudako tvirtovę. Daugiau pačiam Sudake nieko įpatingo nerandam. Nusiperkam sauso spirito tablečių. Įsikuriam nakvynei šiek tiek už miesto. Puiki, tvarkinga vietelė, netoli kelio miškelyje. Matosi kad buvo apsistoję tvarkingi žmonės. Netoli vynuogynas...nedrąsiai nuvagiam kelias kekes vynuogių. Mėlynos, mažos, bet visai skanios:) Iš skardinės pasidarom kaistuvą sauso spirito tabletėms. Su viena tablete užverda puodelis vandens. Išsiverdam arbatos. /282,60 km
2007/08/24 Sutinkam "Da pirihadi" (dviratininkas), jis važiuoja daugiau takais nei keliais, tampo dviratį į kalnus ir nuo jų. Per dieną įveikia apie 10 km. Važiavo dviese, bet vadovaujantis kažkur užtruko. Po pusdienio sutikom ir tą vadovaujantį. Randam upelį. Gėlas vanduo tokiu metų laiku čia retenybė. Skalbiam drabužius, prausiamės, skutamės ir kitaip džiaugiamės gėlu vandeniu. Nakvot įsikuriam ant pirivalo prieš Ribačij miestelį. Tolumoj matosi miško gaisras. Netoli vynuogynas. Prisiskinam nemažai vynuogių. Vienas saugo stovyklavietę, kitas ant šukerio, o trečias skina kekes vynuogių į maišelį:) Palapinės krūmuose netoli kelio. Ties mūsų stovyklaviete sugenda kažkieno automobilis. Stengemės kad mūsų nepastebėtų todėl sėdim tyliai. Iš pradžių nenorim šiaip dėl saugumo, o paskui jau bijom išgazdint žmogų:) Ilgokai kuičiasi, bet visgi nuvažiuoja. /328,19 km
2007/08/25 Atsikeliam kaip visada prieš 7. Pradžiai laukia nusileidimas nuo kalno. Solnečnogorskoje miestelyje žmonių išsiklausinėjam ar neišdžiūvęs Džiur-Džiur krioklys ir ar verta jį lankyt, nes nesinori mint į šoną 9km ir paskui grįžt nieko nepamačius. Vietiniai patikina kad važiuoti verta. Važiuojam. Kelias į kalną ir dar prieš vėją. Čia man pasijaučia nuovargis ir sveikatos trūkumas. Galvojau jau sunku bus visą likusį kelionės laiką. Bet paskui kažkaip pailsėjau ir nieko buvo. Atvažiavom prie Džiur-Džiur. Masinas dauguma palieka apačioj, o į kalną veža "viliukai" ir kitokia rusiška technika. Mes dviračius tempemės iki viršaus tiek pat kiek užveža viliukai. Čia daug prekiautojų. Vyksta vynų degustacijos. Vienas saugo dviračius du eina žiurėt krioklio, paskui pasikeičiam. Vietiniai stebisi kad mes bijom palikt dviračius. "Mašinų nieks neima, ims čia kas jūsų dviračius" sako man vienas prekiautojas. Pažiūriu į jų mašinas (žiguliai, maskvičiai ir t.t.) ir nieko nesakau, bet pagalvoju "žinotum tu kiek šitie dviračiai su inventorium kainuoja...". Iki krioklio dar koks kilometras miško takeliu. Prie takelio pristoję siūlytojų nusifotografuot tai su meškiuku tai su ereliu tai su plastmasiniu Šreku ar dar kokia iškamša (5 grv.). Pusiaukelėj stovi kasa kurioj renkamas 10 grv mokestis už krioklio lankymą. Krioklys gražus visi norėtų išsimaudyt, bet stovi draudžiantys ženklai, kurių nieks napaisytų jei nestovėtų apsauginiai su botagėliais. Maudytis nekyla noras, tik nusiprausiam rankas ir veidus. Grįžtam į Solnečnogorskoje miesteli, apsiperkam ir varom link aluštos. Nakvojam 17km iki Aluštos, po aukštos įtampos laidais netoli kelio. /372,08 km
2007/08/26 Ryte geriam barngias sultis iš pakelės parduotuvės (10 grv./l), valgom ledus. Pasiekiam Aluštą valgom kebabus. Paskui paaiškėjo kad ten tai vadinama "šaurma". vaizdas kaip Lietuvoj gaminamų kebabų tik riebesni žymiai...atrodo kad aliejaus pripilta. Prie krantinės sutinku žmones iš Lietuvos, užkalbino mane pamatę Lietuvos vėlevėlę ant mano kepurės. Nusuperkam ir suvalgom nevisai prinokusį todėl nelabai skanų melioną (dinia). Užsukam į kavinę. Pavalgom Borščių ir antrą. apsiperkam parduotuvėj ir traukiam link Jaltos. Kelias kalnuotas, bet nėra serpentinų. Čia tarp miestų driekiasi ilgiausia pasaulyje troleibusų trasa Simferopolis-Alušta-Jalta. Sutinkam 5 dviratininkų grupę. Kalba angliškai. Atvažiavo iš krokuvos nors šiaip yra lygtais Belgai. Trumpai pakalbam. Jie kažkodėl mina greičiau todėl mus aplenkia. Nakvot įsikuriam prie kalnų ežeriukų virš Gurzufo. Ežeriukuose maudytis nedrįstam, nes nelabai švarus vanduo pasirodė, o ir draudžiantys ženklai stovi. Žmonės žvejoja, stovyklauja. Vakarop visi išsiskirsto. Nuo kalno atsiveria graži Gurzufo panorama. Jūroje kyšo uolos. /418,95 km
2007/08/27 Ryte pažadina medžiais liuogsinti voveraitė. netrukus pasiekiam Jaltą. Jalta tvarkingiausias miestelis iš visų kuriuos teko ten pamatyt. Užkandom McDonalde.:) Aplankom labai gražų Livadijos dvarą. Važiuojam link Alupkos. Jaltos priemiestyje Orenda išsinuomojam sandeliuką, buvusiame kariniame miestelyje, už 20$/parai. Yra šiltas vanduo ir elektra. O mums daugiau nieko nereikia. Paliekam daiktus ir nuvažiuojam prie jūros. Pavalgom kavinėj, pasėdim prie jūros, pasimaudom. Grįždami užsukam į parduotuvę, nusiperkam alaus, vyno. Grįžus pasitinka valkataujančių šunų gauja. Šiaip netaip pasiekiam savo sandeliuką. Išsinešam į lauką staliuką, sėdim vakarieniaujam, geriam alų, vyną. Išsiprausiam ir apsiskutam ir einam miegot. Miegot viduje karšta, bet šiaip taip pratempiam naktį. /453,29 km
2007/08/28 Iš toli grožimės Lastočkino gnizdo. Atvažiuojam prie lyno keltuvo stoties iš kur planavom keltis ant Ai-Petri kalnų masyvo. Čia mūsų laukia nemaloni žinia. Lyno keltuvas neveikia, nes viršuje siaučia miško gaisras. mes nusivylę. Mikroautobusiukai veža žmones aplinkui keliu, bet prašo kelis kartus brangiau ir tai su dviračiais neima. Keičiam maršrutą. Nusprendžiam važiuoti link Sevastopolio ir nuo ten link Bahčisarajaus. Taip gaunasi apie 100 km daugiau kelio nei planuota. Dar paskambinam keltuvo administracijai ir paklausiam gal kartais ruošiasi kelt artimiausiu metu. bet jie atsako kad nieko nežino "kaip ministras lieps taip ir darysim". Pradedam važiuot, sustojam už kokių 3 km į kalną prie parduotuvės. Apsiperkam maisto. Geriam alaus, šnekučiuojames su vietiniu senuku. Staiga pamatom kad lynu kyla vagonėlis. Nudžiungam. Paskambinam minėtai administracijai ir gaunam patvirtinimą kad keltuvas veikia tik neaišku ar ilgam. Skubam atgal. Nusiperkam bilietus ir iškart nusileidžia vagonėlis. Sulipam ir kylam. neapsakomai džiaugemės. Puikūs vaizdai pro langą. Braška ausys. Išlipam tarpinėj stoty, perlipam į kitą vagonėlį. Pakylam į apie 1200m aukštį. Čia vėl pilna visokių siūlytojų. Nuvažiuojam atokiau nuo visų prekyviečių. Atsisėdam ant skardžio ir geriam alų. Netikėtai užklumpa lietus. Jis toks šaltas...gerai kad trumpas. Lyja gal 10 min, mes debesyje. Po lietaus viskas garuoja. Gražu. Važiuojam ieškot nakvynės vietos. Apsistojam prie miškelio, truputėlį atokiau nuo kelio. Netoliese matosi kažkokie kupoliniai statiniai. Lyg observatorija. Vakare girdisi kareivių choru dainuojama daina. Čia jau šalta. Pirmą kartą per visą kelionę apsirengiu kelnėm ir megztiniu, pirmą kartą būna vėsoka naktį miegot. /480,81 km
2007/08/29 Šalta. Greičiau leidžiamės. Nusileidimas įspudingas, 22 km serpentinais. Užtrunkam virš valandos, su pastovėjimais. Sokolynoje užkandam. Tankovoje nusiperkam vynuogiu. Apie pietus atvažiuojam į Bahčisarajų. Susirandam lauko piceriją. Pavalgom picos su alum. Aptarnauja labai draugiška ir šneki padavėja Lena. Vakarop atvažiuojam prie Čifut-Kale miesto uoloje. Pakeliui aplankom Chano rūmus, Uspenskij vienuolyną, nusiperku uzbekišką tiubeteiką už 15 grv. Kadangi jau vėloka ir bijom kad nesuspėsim visko apžiūrėt, nusprendžiam Čifut-Kale lankyt ryte. Netoliese pasistatom palapines, išgeriam vyno ir einam miegot. /544,43 km
2007/08/30 Ryte atsikėlę aplankom Čifut-Kale (12 grv.). Ilgokai tenka laukt kol ateis gidas, kuris nuves į šulinį. Už šulinio lankymą imamas atskiras 10 grv mokestis. Pagiriotas gidas papasakoja viską apie šulinį. Šulinys neturi analogų pasaulyje, yra 45m gylio, į jo dugną veda sraigtiniai laiptai. Jis buvo užverstas žememis ir tik prieš kelis metus jį atrado ir atkasė. Ir lobį ten rado. Verta aplankyt, vienas įspudingiausių objektų kuriuos teko matyt Kryme. Pasikultūrinę grįžtam į Bahčisarajaus piceriją pavalgyt. Vėl aptarnauja ta pati padavėja.:) Visas planuotas kelionės maršrutas jau kaip ir įveiktas, o dar likę 2 pilnos laisvos dienos. Nuo jūros jau nutolę, o laukuose gulet išvertus bambas neįdomu todėl nusprendžiam aplankyti dar kokį urvą. Knygutėj randam informaciją kad netoli Simferopolio yra vienas ilgiausių, o gal net ir ilgiausias Kryme Mramornoje urvas. Traukiam link jo. Nakvynei apsistojam smirdančiuose laukuose. Turbūt koks tai gyvulininkystės kompleksas netoliese. /590,08 km
2007/08/31 Ryte pasiekiam Siferopolio kraštą. Į centrą nevažiuojam, važiuojam link Mramornoje. Užsukam į kažkokio kaimelio parduodtuvę. Išlekia pardavėja rėkdama, nepatenkinta kad mes dviračius pasistatėm pavėsinėje. Ji turbūt pagalvojo kad mes su motociklais. Mes įsižeidėm kad mus aprėkė ir nusprendėm paieškot kitos parduotuvės. Beieškant užklumpa lietus, o jis toks šaltas. Dangus visiškai užsiraukė, jau galvojom kad visą dieną pliaups. Tupim po tentais. Po kokios valandos nustoja ir netgin išlenda saulė. Dar tenka užsiklijuot padangą. Randam kavinukę. Jau galvojom kad ji prie pat urvo, bet administratorius paaiškino kad urvas dar už 8 km. Skaniai pavalgom lagman "sriubą" ir antrą patiekalą. Tie 8 km pasirodė labai nelengvi...žvyrkelis...pastoviai į kalną. Pusę kelio stumemės, nes neįmanoma pavažiuot. Vargais negalais pasiekiam. Mramornoje urvas yra virš kilometro ilgio, bet lankymui pritaikyta tik dalis. Nuo maršruto ilgio priklauso bilieto kaina. Perkam ne brangiausią, nes pinigai jau baigiasi, bilietą (~35 grv.). Urve kiaurus metus 9 laipsniai šilumos, todėl apsirengiam šilčiau. Net striukę ten galima išsinuomot. Urve labai gražu, veda labai linksmas gidas-instruktorius. Stalaktitai, stalagmitai ir t.t. ir panasiai:) Nuo kalno nusileist jau lengviau, nors tarka neblogai atkrato kepenis:) Neapsakomas jausmas išvažiavus ant asfalto.:) Geriam Vinipuho sultis. Nakvojam truputį pavažiavę lauko keliuku, prie kalno šlaito. /636,16 km
2007/09/01 Baigėsi pinigai. Grįžtam į Simferopolį išsikeist. Čia rugsėjo pirmosios šventė. Visur gėlės, tvarka. Automobilių spūstys. Nuvažiuojam į centrą. Pavalgom šaurma. Susirandam prekybos centrą. Kažkas panašaus į maximą. Pirmą kartą ten tokį aptikom, nes visur kitur buvo senoviniai gastronomai. Sutinkam tą patį dviratininką iš Lvovo. Jam šiandien traukinys namo. Keliavo jis visą mėnesį, per Moldavija, Ukrainą. Įveikė 2500km. Pasėdim su juo skvere, pašnekam kol jam metas į traukinį. jis į traukinį, o mes už miesto ieškot vietos nakvynei. Vietą jau buvom iš anksto maždaug nužiūrėję. Atvažiuojam prie Simferopolio vandens saugyklos (vadahraniliščia), ten taip visi ežeriukai vadinami. Žmonių daugokai, žvejai ruošiasi naktinei žvejybai. Vieta neįpatingai saugi, bet toliau važiuot nenorim. Palaukiam kol sutemsta, pasistatom palapines, prirakinam dviračius ir einam miegot. /679,50 km
2007/09/02 Labai nesivėlinam. Nusiprausiam ežeriuke, susikraunam daiktus ir raunam į Simferopolį. Siferopolis po šventės, vietoj gelių šiukšlės... Trinamės po miestą, nuperkam lauktuvių, apsiperkam maisto į traukinį. Išgeriam alaus. Atvarom į stotį, susirandam laisvą kampą ir išardom dviračius. Iki traukinio dar kelias valandas sėdim stotį. Atvažiuoja traukinys, sunkiai nusitempiam visus daiktus. Šį kartą kupe pilna...pripaišė dar vieną žmogų. Gerai kad sukalbamas berniokas tai visai netrukdė jis mums:) Tai tiek... /697,34 km
Ko nepaminėjau

Dalis nuotraukų: http://picasaweb.google.com/martynaitis/Krymas2007

2007 m. spalio 19 d., penktadienis

Grybas grikiuose

Rožė

Posted by Picasa

2007 m. spalio 14 d., sekmadienis

Visi į pležą, o Julia į darbą


Linksmas skudurėlis. Nežinau ką tai galėtų reikšti. Radau rugsėjo pradžioj Simferopolyje (Ukraina). Gali būt kažkas su rinkimais susiję, bet negarantuoju.

2007 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

Persikrausčiau

Sveiki. Ačiū kad nepasididžiavote užsukti naujuoju adresu :) Kas skaitėt mano senąjį bloga tai žemiau esančių įrašų galite neskaityti , nes jie identiški kaip buvo senajam. Tik va komentarai neišlikę...
Sena blogo variantą galite peržiųrėti http://martynas.dtiltas.lt/

Savu dviračiu į Europą


Gegužės 12 dieną tradiciškai 3 kartą dalyvavau Lietuvos Respublikos Seimo Europos Reikalų komiteto organizuojamame dviračių žygyje į Europos geografinį centrą. Oras nelepino, tačiau pasiryžau ir Lina įkalbėjau važiuot. Nuvažiavom ir grįžom...sunkiau, bet grįžom. Kažkam padovanojau sulopytą seną savo kamerą kad galėtų dalyvaut žygyje...Negaila...

FotOaparats


Po ilgų taupymų ir svarstymų pagaliau įsigijau foto aparatą. Nikon D50 su kitiniu 18-55mm objektyvu. Dar tuoj turėsiu zoom'inį SIGMA 70-300 mm objektyvą. Pirkau internetu, per ebay.co.uk. Tad jei ką domina pirkimas internetu, galiu pasidalinti patirtim.
Na, ką gi laukite spalvų pagausėjimo mano bloge :)

Marcinkonys - Merkinė - Alytus dviračiais

Anksti rytą kai kiti keleiviai dar miegojo, mes atsikėlėm ir atkabinę vagoną nuo Olita - Orany dviratininkų traukinio patraukėm Varėnos traukinių stoties link. Apsibilietavom ir šokom į tikrą traukinį. Pavažiavom 2 stoteles iki Marcinkonių. Marcinkonių parduotuvėj prie geležinkelio paprašėm kad pardavėja užkaistų vandens ir tryse išgerėm puodelį kavos užkąsdami mobiliako formos sausainiais :)
Patraukėm Puvočių link. Kelias siauras asfaltuotas, neapkrautas transportu todėl 8 km įveikiam greitai. Prie Puvočių įlipame į aukštai mobilio ryšio bokšte įmontuotą apžvalgos aikštelę. Labai gražūs vaizdai nemokamai. Puvočiuose persikeliam per Merkį aplūžusiu, kabančiu pėsčiūjų tiltu. Traukiam žvyrkeliu link Merkinės. Žvyrkeliai nepavydetinos kokybės todėl tyliai kai kam besikeikiant kapojam ilgokai. Dar prieš Merkinę ramiai nulyja ir greit per debesį išlenda saulutė.
Pietaujam prie Merkinės piliakalnio. Užlipam į viršų pasigrožėt Nemuno toliais ir Merkio žiotimis. Pučia smarkus priešinis vėjas, plentu važiuoti nesmagu, todėl kur tik įmanoma renkamės lauko ar miško keliukus. Pravažiuojam Subartonis (V. Krėvės sodybą). Ties Ilgininkais iššokam į plentą, bet už kelių kilometrų ties Meškasaliu vėl sukam į žvyrkelį. Pasikratom bjauriuoju žvyrkeliu ir ties Einorais išvažiuojam į mažo eismo intensyvumo asfaltą. Netrukus pasiekiam Kaniūkų tiltą per Nemuną, apžiūrim jį iš apačios ir traukiam į Alytų. Suvartojam po kebabą. Kraunamės dviračius ant mašinos ir šiaušiam į Vilnių. Tiek žinių... :)

2007 m. gegužės 1 d., antradienis

Olita - Orany (Alytus - Varėna) dviračiais

Laukė ilgas savaitgalis, o mes nebuvom nieko suplanavę. Pradėjau galvot ką čia aplankius...nors savaitgalį Vilniaus Universiteto Žygeivių Klubo sąskrydis, tačiau norėjosi kažko kito...Pradėjau naršyt internetą, užsukau į seniai lankytą dviratis.lt renginių skiltį ir užtikau kvietimą dalyvauti žygyje Olita-Orany (Alytus - Varėna). Kadangi Alytus - miestas savas tai ir žygis sudomino. Žygio maršrutas senojo geležinkelio pylimu, stabtelnant ties buvusio geležinkelio objektais: tiltais, įspudingo dydžio pralaidomis, stočių pastatais ir kt.
Didžioji dalis maršruto driekiasi vieškeliais ir miško takeliais, bet keletoj vietų tenka išlyst ir į asfaltuotą plentą. Žygyje dalyvavo ~20 žmonių, organizatoriai puikiai žino buvusio geležinkelio istoriją ir dalinosi ja su žygio dalyviais. Nakvojome Varėnos technologijos mokyklos bendrabutyje (po 10 Lt už lovą). Kitą dieną atsisakėme siūlymo grįžti į Alytų tuo pačiu maršrutu todėl atsiskyrėme nuo grupės ir patraukėm savais keliais...Žygio-projekto internetinis puslapis http://www.olitaorany.puslapiai.lt ten rasite organizatorių kontaktus ir daug kitos informacijos. Dėkojame orgazatoriams už puikų žygį ir pasakojimus.

2007 m. vasario 20 d., antradienis

Jūrinis klimatas

Darbo reikalais savaitę leidžiu Klaipėdos rajone. Retai čia tenka būti žiema ir idomu tai kad Vilniuje palikta gili žiema čia švelnesnė, ir sniego čia beveik nėra lyginant su Vilniaus pusmetriniu sluoksniu. Turbūt neteko šias metais pajūrio gyventojams pasimėgaut žiemos teikiamais malonumais. Jūrinis klimatas...:)