Kaip pankai Simne poolą žaidė...Žolinių savaitgalis

Sugurino Renuką...Vakare kraunames dviračius ant stogo važiuojam į Dzūkiją...Pernakvojam pas Edvardą sodelyje...Ryte atsikeliam, nusiimam dviračius. Minam į Simną, per Krokialaukį, Veribiejus, Žuvintą...Pradeda lyt..geriam sidrą po kažkokiu žemu tiltu. Lyt nenustoja, minam toliau, pradeda dar smarkiau lyt. Pasiekiam Simną, kavinėj valgom kepsnį, paskui šaltibarščius, geriam alaus, zaidziam poolą, lyt nenustoja, geriam alaus, žaidžiam poolą pankiškai, lyt nenustoja, geriam alaus, lyt nenustoja...Važiuojam, geriam Bobelinės, visi šlapi...Perkam pipirinės...užsukam į apgriuvusį Premezio dvarą...Apsižvalgom...Parminam...Savaitgalis ilgas, bet visas lietingas trinamės apie Edvardo namus. Sekmadienį pabunu krikšto tėvu...Pas Tadą yra kažkiek nuotraukų...Tai toks pasyvus pankroko grupės "Žiūrkės" savaitgalis...:)

Sugurino Renuka...

Boba su audzi sugurino Renuka...Nepataisomai...Nuostolis...Draudimas - šūdo koja, mažai moka...Nuostolis...Tegyvuoja dviratis...

Žygis po Žemaitiją dviračiais

Žemėlapis

Šeštadienį 5:30 ryto kraunames dviračius ant stogo ir važiuojam į Plungę. Plungėj būnam po 10. Nusiimam dviračius, mašina paliekam saugomoj aikštelej ir minam.

Žygelis dviračiais po Baltarusiją

Lietuvos valstybės dienai pamineti skirtą ilgąjį savaitgalį (2006.07.06-2006.07.09) praleidome ant metalinių žirgų žvalgydamiesi po kaimyninės Baltarusijos apylinkes.

Per keturias dienas pavyko įveikti apie 380 km, kurių nemaža dalis žvirkeliais ar visiška bekele.

Žygio maršrutas: Kena- Šumskas- siena- Gudagojis- Astravas- Izabelinas- Mockai- Gervėčiai- Gėliūnai- Kliučnikai- Jacinai- Morkūnai- Mykoliškės- Alchovka- ež. Gubeza(nakvynė)- Varabiai- Oleškai- Svyriai- Luščikai- Švokštai- Narutis- Medilas- Peregrodė- Černiatai(nakvynė)- Pastovys- Detkovas- Kazėnai- Ustė- Boginas- Daleikiai- Apsas- Miliūnai- Obuolės ež(nakvynė)- Dvoriščia- Drūkšiai- Nirvėnai- Drūkšiai- Apsas- Padrūkšė- Vidžiai- siena- Tverečius- Dietkauščizna- Naujasis Daugėliškis- Vidiškės- Ignalina.

Baltarusijos žemelapius įvairaus mastelio galite rasti čia, čia ir čia.

Žygio organizaciniai reikalai: http://wikitravel.org/en/Gudija_Latvija_2006

Nuotraukos iš žygio: http://www.neringa.info/kelias/



Ne taip ir baisu toj Baltarusijoj kaip gali pasirodyt perskaičius įvairios purvasklaidos straipsnius...Parduotuvėse maisto yra, pasieniečiai visai nepriekabūs, žmonės bendraujantys ir geri, keliai pravažiojami ir neapkrauti mašinom, miesteliai susitvarkę ar besitvarkantys, alus skanus ir t.t.

Turmantas-Visaginas dviračiu

Šeštadienį (2006.04.08) pavasarėjančiu oru ir atbundančia gamta džiaugėmės Visagino apylinkėse. Traukiniu Vilnius - Turmantas nusigaunam iki Turmanto ir pradedam kelionę. Jau nuo pat pradžių pradeda kankint technines problemos...išsiderino Tado pavarų sistema...siaip ne taip sureguluojam ir važiuojam toliau, bet po kelių km ji vėl nedirba taip kaip Tadas nori...vel sureguliuojam...Nuvažiuojam iki atominės elektrinės, ten vėl problemos...pradeda klibėti centrinė ašis. Nusprendžiam trumpinti maršrutą ir nebevažiuoti iki Dūkšto kaip buvom suplanavę, o traukiniu grįžti į Vilnių iš Visagino. Papietaujam prie Ignalinos Atominės Elektrinės ženklo ir važiuojam į geležinkelio stotį. Užsukam į parduotuvę apsiperkam šio to valgomo ir geriamo ir stotyje laukiam atvykstančio traukinio. Atgal kelionė traukiniu atrodę ilgesnė nei važiuojant Turmanto link...o ir žmonių traukinyje buvo žymiai daugiau į Vilnių.
Viso numynėm ~40 km. Tadas gavo pamoka kad prieš kiekvieną kelionę reikia paruošt dviratį,... aš irgi pasimokiau iš jo klaidų:)

Rumšiškės - Kruonis dviračiu

Pirmąją balandžio, šeštadienį, 9:54 pajudam iš Vilniaus geležinkelio stoties, Kauno kryptimi. Po valandos išlipam Pravieniškėse. Idėją aplankyt kalinius atmetam :) . Lynoja... Gurksnodami alutį stotyje laukiam oro permainų. Už keliolikos minučių lietus nustoja ir mes pajudam Rumšiškių link...

Alytus - Žagariai slidėmis

Po sekmingos savaites (pagaliau išlaikiau chemijos egzamina (iš 5 karto :) ) užbaiges darbus ir pasilikes laisva penktadieni su Lina nusprendem kaiptai mandriau pasiekti kaima. Sniego už lango lyg ir pakankamai, inventorius jau seniai paruoštas taigi olimpines dvasios pakyleti nusprendem čiuožti slidemis.Sakydamas "inventorius paruoštas" turiu galvoje kad slides, apkaustai, batai ir lazdos yra sukomplektuoti, bet toli gražu pacios slides nera pilnai paruoštos. Slides padovanojo man draugai. Gimimo dienos proga. Slides paprastos - medines, taigi reikalauja kokiotai specialaus paruošimo kad gerai ciuožtu...Kiek žinau jas reikia impregnuoti ir tik tada tepti specialiais tepalais pagal temperatura. Beda ta kad kuom jas impregnuoti aš neradau jokioj parduotuvej...mat dabar "madoj" plastikines slides arba bent jau medines dengtos plastiku (nežinau tiksliai aš tu technologiju), o joms jokiu impregnantu nereikia todel jais niekas ir neprekiauja...arba prekiauja ten kur aš neieškojau... :) Taigi buvau nusipirkes kažkokio slidžiu vaško (skystas jis...nu neskystas, bet tokia klampi mase tubeleje kaip seniau budavo batu tepalas...gal ir dabar dar taip kas batu tepala fasuoj), tai ir ištryniau juo slides pakaitindamas primusu...Nu gavosi tos slides lipnios kokiostai kaip ir tas vaškas...galvojau gal prie lauko temperaturos nelipnios bus...teko ir cia Vilniuj viena karta su jom pradciuožti...nebuvo ipatingai geras slydimas...nors kitavertus nelabai aš ir žinau kaip gerai paruoštos slides slysta...Dar su vilnone kojine patryniau...lyg ir slidesnes pasidare...Nu kaip bebutu, ne olimpinio aukso i kaima ciuošiu parvežt, o tik šiaip idomumo delei...Tai vat atsikelem penktadienio ryta (nelabai ankstyva) Vilniuje, susikrovem daigtus ir išvarem stoties link...Troleibuse žmoniu daugoka tai nelabai patogiai su didele kuprine ir slidem pasiekem autobusu stoti. Stovejo autobusas i Alytu...bet nelabai jis autobusas, o tik mikriukas Ford Tranzit ar panasiai...taigi i toki su savo slidem netilpom...teko laukt kito. Už pusvalandžio atvažiavo kitas, jau didelis autobusas. Buvau maloniai nustebintas, nes dar niekad nevažiavau tokiu mandru autobusu i Alytu...netgi pusantro aukšto...visa kelione džiaugiausi ir netgi didžiavausi kad mano neretas važinejimas šiuo maršrutu pagreitino progresa ir buvo nebloga investicija paskatinusi kažkokia Alytaus transporto kompanija isigyti toki autobusa :D)...mat seniau tik seni grabai važinedavo... :) Taigi prieš 14 val jau buvom Alytuj. Papietavom. Ir apie 14:30 iškeliavom užmiescio link...ejom pesciomi... nes per miesta ciuožti sudetinga...gali ir slides druskose ištirpt :) Pasiekem užmiesti...užsidejom slides ir pradejom ciuožt...Na ciuožikai iš musu ne olimpiniai, bet ir salygos ciuožt neipatingos...Tai aukštos pikžoles styro tarp saves sustabde daug pustyto puraus sniego - slides klimpsta y sniega...tai suartas laukas nuo kurio visiškai nupustytas sniegas - slides reikedavo nusiimt nes neimanoma ciuožt...Tai dar kokie pripustyti ar nepripustyti melioracijos grioviai pastodavo kelia. Tik vienas didesnis kalniukas buvo, ir tai jo apacioj suartas laukas...tai nusileides griuvau... :) griuvau ir siaip dar nekarta... :)Nu žodžiu ciuožem-ejom ilgai...As buvau beveik visada priekyje ir su didele kuprine, o Lina ciuože vežem ir be kuprines tai jai lengviau buvo, bet vistiek finiše buvo neblogai nusikalus... :)Tiksla pasiekem 19 val...jau buvo tamsu, bet menulio pilnatis ispudingai gerai apšviete sniega. Dar nieko neradom namie tai teko truputeli palaukt svirne gurkšnojant alu, kurio butelaiti visa kelia gabenau iš Alytaus :)Taigi kelione slidemis truko apie 4 valandas, nusibrovem apie 13 km.Beja isimintiniausias dalykas iš žygio...: dar netoli Alytaus ciuožem pro tokia sodyba ir ten netoli tvoros augo egle...priciuožiu aš prie tos egles...iš tankiu šaku išlenda paukštys...pasižiuri i mane didelem akim ir išsigandes nuskrenda...peleda...Nors paskui kai kaime papasakojau tai mane biski suvarte ir sake kad gal ten apuokas :D Nu bet aš nespejau ten sužiuret su ausim (apuokas) jis buvo ar be ausu (peleda)...ir ne tame esme...esme kad maciau...iš arti maciau...gamtoj maciau...Kita diena (šeštadieni) vakarop nuvarem nuo kalnu pciužinet...na cia jau didesnis ekstrymas...kelis kartus neblogai griuvau, bet tapau vis drasesnis ir leisdavausi vis nuo didesnio akšcio, kol galiausiai išdrisau ir nuo pacios nemažo kalno viršunes nusileist...patiko...dar nekarta leidausi ir leidausi...nors daugiau laiko lipau i kalna nei leidausi... :) nusileidi greitai, o va pakilt tai sunkiau ir ilgiau... :)